Ksilitolis – tai cukraus alkoholis, dažnai pasirenkamas dėl panašaus į cukrų skonio ir mažesnio kaloringumo.
Jis vertinamas žmonių, siekiančių sumažinti cukraus suvartojimą ir palaikyti dantų sveikatą.
Ksilitolis – tai cukraus alkoholis, dažnai pasirenkamas dėl panašaus į cukrų skonio ir mažesnio kaloringumo.
Jis vertinamas žmonių, siekiančių sumažinti cukraus suvartojimą ir palaikyti dantų sveikatą.
Ksilitolis yra cukraus alkoholis, naudojamas kaip saldiklis.
Jis nedideliais kiekiais natūraliai randamas vaisiuose ir daržovėse.
Pramonėje ksilitolis dažniausiai gaminamas iš beržo arba kukurūzų.
Pagal skonį jis labai artimas įprastam cukrui.
Dėl to ksilitolis dažnai pasirenkamas kaip tiesioginis cukraus pakaitalas.
Ksilitolis priklauso poliolių grupei.
Šiai grupei taip pat priklauso eritritolis.
Nors ksilitolis laikomas natūralesniu, jis vis tiek yra apdorotas produktas.
Jo gamyba yra griežtai reguliuojama.
Ksilitolis dalinai absorbuojamas plonajame žarnyne.
Likusi dalis patenka į storąją žarną.
Ten jį fermentuoja bakterijos.
Dėl to jautresniems žmonėms gali pasireikšti pilvo pūtimas.
Ksilitolis turi mažiau kalorijų nei cukrus, bet vis dėlto turi.
Dėl to svarbu jį vartoti saikingai.

Ksilitolis turi apie 40% mažiau kalorijų nei cukrus.
Jo glikeminis indeksas yra žemas.
Tai reiškia, kad jis lėčiau didina gliukozės kiekį kraujyje.
Dėl šios priežasties ksilitolis kartais naudojamas diabetikams skirtų produktų gamybai.
Didelės ksilitolio dozės gali sukelti viduriavimą.
Tai būdinga daugeliui cukraus alkoholių.
Vartojimą pradėti rekomenduojama nuo mažų kiekių.
Taip organizmas lengviau prisitaiko.
Ksilitolis plačiai naudojamas tiek namų patiekaluose tiek pramoniniu būdu gaminamuose produktuose.
Ksilitolis gerai tirpsta vandenyje.
Jis nekeičia gėrimų spalvos.
Skonis išlieka labai artimas cukrui.

Ksilitolis tinka kepimui.
Jis suteikia kepiniams drėgnumo.
Tačiau kepiniai gali šiek tiek greičiau paruduoti.
Ksilitolis ypač vertinamas dėl poveikio burnos sveikatai.
Tai viena iš jo išskirtinių savybių.
Ksilitolis slopina bakterijų dauginimąsi burnoje.
Jis neleidžia bakterijoms gaminti rūgščių.
Dėl to mažėja ėduonies rizika.
Šis poveikis patvirtintas moksliniais tyrimais.
Ksilitolis dažnai naudojamas kramtomojoje gumoje.
Jis randamas dantų pastose.
Taip pat naudojamas burnos skalavimo skysčiuose.
Renkantis saldiklį dažnai lyginamos skirtingos alternatyvos.
Ksilitolis turi savitų privalumų ir trūkumų.
Stevija (stevia) yra augalinės kilmės saldiklis.
Ji neturi kalorijų.
Tačiau stevija dažnai turi kartų poskonį.
Ksilitolis pasižymi „švaresniu“ skoniu, kuris neturi nemalonaus poskonio.
Eritritolis neveik neturi kalorijų ir neapkrauna virškinimo sistemos.
Ksilitolis dažniau sukelia virškinimo diskomfortą.
Tačiau jis yra saldesnis už eritritolį.
Sukralozė yra dirbtinis saldiklis.
Ji neturi kalorijų ir yra labai saldi.
Ksilitolis laikomas natūralesne alternatyva.
Tačiau jis turi daugiau kalorijų nei sukralozė.
Jis turi žemą glikeminį indeksą, tačiau diabetikams jį reikėtų vartoti saikingai.
Daugeliu atvejų taip, ypač dantų sveikatos požiūriu.
Taip, ypač vartojant dideliais kiekiais.
