Kavos Kilmė ir Atsiradimo Istorija

Kas tai yra kava?

Kava – tai yra kofeino turintis gėrimas, kuriam pagaminti naudojamos kavamedžio pupelės, kurios paskrudinamos, sumalamos ir užpilamos karštu vandeniu.

Kavos pupelės gaunamos iš kavamedžio augalų (lot. Coffea).

Pupelės yra augalo vaisiuose, kurie žinomi kaip uogos, kurioms subręsti ir sunokti prireikia maždaug metų laiko, kad būtų galima nuimti pupelių derlių.

Augalai labai jautrūs temperatūros pokyčiams, todėl reikalingas pastovus ir šiltas klimatas, pakankamo šešėlio ir daug lietaus. 

Dėl šios priežasties jie gali būti produktyviai auginami tik vidutinio klimato zonose, vakarų pusrutulyje, tarp centrinės Meksikos šiaurės ir Amazonės atogrąžų miškų pietų. 

Ta sritis žinoma kaip „kavos diržas“.

Kava yra šiek tiek rūgšti ir šiek tiek karti.

Ji turi naudos sveikatai ir veikia kaip stimuliatorius dėl joje esančio kofeino.

Tai yra antras pagal populiarumą gėrimas pasaulyje (neįskaitant vandens), kurį aplenkia tik arbata.

Tad išsiaiškinkime, kas nutiko, kad žmonija apskritai atrado kavą ir pradėjo ją vartoti.

Kaip žmonės pradėjo gerti kavą?

Tikslų laiką, kada ir iš kur kilusios kavos pupelės, nustatyti labai sunku.

Manoma, kad gėrimas kilęs iš Jemeno arba Etiopijos dar 7-8 amžiuje, tačiau tą pagrindžiančių išsamių istorinių šaltinių nėra, tad turime pasikliauti vėlesniais tyrimais ir žodinėmis istorijomis, kurios buvo perduodamomis iš kartos į kartą.

Štai dvi dažniausiai pasakojamos istorijos apie kavos kilmę.

Etiopija

Daugeliui girdėta kavos istorija susijusi su ožkų ganytoju iš Etiopijos regiono, žinomo kaip Kaffa.

Sakoma, kad jo ožkos atkasė kavos augalą, o jis pats bandė kramtyti pupeles ir nustebo jų stimuliuojančiu poveikiu, todėl atnešė jas į vietinį vienuolyną.

Nesužavėti vienuoliai įmetė kavos pupeles į ugnį, kad jų atsikratytų, tačiau juos suintrigavo skrudintų pupelių aromatas.

Tad vienuoliai išėmė kavos pupeles iš laužo, o kad jas užgesintų, įmetė į šalia buvusį indą su karštu vandeniu ir taip atrado kavos gėrimą.

Tiesą sakant, manoma, kad Etiopijos gyventojai prieš tai šimtmečius kramtė kavos pupeles. 

Kažkur apie 1100-uosius metus, kai kurios Etiopijos gentys maišė kavą su koše ir galiausiai iš pupelių pradėjo gaminti vyną arba virti jas kavai. 

Jemenas

Kavos kilmės istorija iš Jemeno taip pat yra gana įdomi. 

Kunigas (kuris taip pat buvo ir gydytojas) buvo ištremtas į Jemeno dykumos urvą, kur jis buvo ant bado slenksčio. 

Tuomet jis pats atrado kavamedį.

Išsiaiškinus, kad šio augalo žalios uogos yra per karčios valgyti, ištremtasis įmetė jas į ugnį, kad iškeptų, bet dėl ​​to jas buvo per sunku kramtyti. 

Tada jis ugnyje apskrudintas uogas išvirė, ir jūs galite atspėti likusią istorijos dalį.

Kunigo tremtis buvo panaikinta, kavos pupeles jis parsivežė namo ir buvo paskelbtas šventuoju, o jo vardu buvo pastatytas vienuolynas.

Tai bent istorija!

Istoriškai pagrįsta yra tai, kad 15 amžiuje kavos pupelės buvo gabenamos iš Etiopijos į Jemeną, kur sufijų vienuoliai jas gėrė, kad nemiegotų per itin ilgas maldos sesijas. 

Jemeno miestas Mocha (girdėtas žodis?) tapo centriniu regiono kalnuose užaugintų brangių mokos pupelių platinimo tašku, o nuo 17 amžiaus pupelės buvo eksportuojamos į Europą.

Išsiaiškinome, kaip anksčiau žmonės vartojo kavą, tačiau kaip šis gėrimas išplito po visą pasaulį?

Padidėjęs kavos populiarumas

Prekybininkai ir diplomatai iš viso pasaulio su svaiginančiu kavos aromatu ir skoniu susipažino 16-17 amžiuje, keliaudami į Turkiją, Artimųjų Rytų šalis ir kitus regionus, kuriuose paplito kavos gėrimo praktika.

• Turkija. Osmanų imperija užkariavo Jemeną 1538 m., o jų ten paskirtas gubernatorius 1555 m. atgabeno kavą į Stambulą. Turkijos karališkieji asmenys pradėjo skrudinti pupeles, kad pagamintų alaus, o jo populiarumas greitai išplito tarp turtingųjų, o vėliau ir į likusią visuomenės dalį, kai atsirado kavinės.
• Italija. Pirmą kartą prekybininkai kavą į Veneciją atvežė 1615 m., o kavinės pradėjo veikti po kelių dešimtmečių.
• Anglija. Kavą Oksforde pristatė turkų studentas 1637 m., o ši žinia greitai pasklido. Kavinės buvo plačiai paplitusios Londone jau iki 1660 m.
• Prancūzija. Prancūzijos ambasadorius Italijoje pirmą kartą kavos pupeles atgabeno į pietų Prancūziją 1644 m., o Turkijos ambasadorius kavą atvežė į Paryžių 1669 m. Prekybininkai, kurie keliavo į Turkiją, pradėjo importuoti pupeles, o kavos gėrimas tapo dideliu visuomenės reiškiniu. Kavinės 16 amžiaus sandūroje buvo beveik kiekviename gatvės kampe.
• Amerika. Kava buvo pristatyta Karibų jūros salose ir Pietų Amerikoje 1720 m., tačiau kava visuomenėje neprigijo iki „Bostono arbatėlės“ protesto. Tuomet kolonistai masiškai keitė arbatą į kavą, o Amerika pamilo kavą ir tą daro iki šiol. Dabar jie neįsivaizduoja savo gyvenimo be kavos gėrimų ir Starbucks prekybos tinklo.

Kavos pupelių rūšys

Labiausiai vyrauja dvi kavos pupelių rūšys: arabika ir robusta.

  • Arabikos pupelės yra populiariausios dėl savo kokybės. Iš jų pagaminami beveik du trečdaliai pasaulio kavos. Arabiškos kavos rūšis nėra karti, pasižymi kvapnumu ir rūgštumu. Jas auginti yra brangiau, nes augalus galima auginti tik didesniame aukštyje su papildomu šešėliu ir vandeniu. Dėl šių priežasčių 100% arabikos kava yra itin mėgstama kavos mėgėjų, tačiau yra brangesnė.

  • Robusta pupelės yra kietesnės ir lengviau auginamos, todėl yra pigesnės. Kava robusta taip pat yra stipresnė, turi daugiau kartumo ir kofeino, pasižymi šiurkštesniu skoniu, todėl žmonės ją ne itin mėgsta. Kodėl kavos skrudintojai perka šias pupeles? Todėl nes jie gali uždirbti daug pelno pardavinėdami pigesnę kavą ir todėl, kad daugelyje espresso mišinių yra nedidelė dalis robustos pupelių, siekiant padidinti kofeino kiekį ir pagaminti kavą su didesne ir kremiškesne puta.

Kavos skrudinimas

Turbūt daugelis yra girdėję apie šviesų, vidutinį ir tamsų pupelių skrudinimą. Pasiaiškinime apie tai išsamiau.

Kavos pupelių skrudinimo rūšys ir jų požymiai:

• Šviesus skrudinimas: didesnis pupelių rūgštingumas, lengvas skonis ir aromatas.
• Vidutinis skrudinimas: stipresnis, optimalus skonis.
• Tamsus skrudinimas: pupelės sodrios ir tamsios, stiprus aromatas ir skonis, jaučiamas kartumas, tačiau mažiau rūgštumo.

Paneikime vieną paplitusį mitą, t. y. kad tamsaus skrudinimo kavoje yra tiek pat kofeino kiek ir šviesaus skrudinimo kavoje. 

Išrinkus pupeles skrudinimui, jose yra tiek pat kofeino. 

Tačiau kuo ilgiau jos skrudinamos, tuo mažiau sveria, nes netenka vandens, tačiau labiau išsipučia.

Dėl šios priežasties, tame pačiame kiekyje tamsaus skrudinimo maltų kavos pupelių kavoje bus mažiau kofeino negu šviesaus skrudinimo.