Kavamedis: Kavos Kelias Iki Mūsų Stalo

kavamedis

Iš tikrųjų, kavos kilmės istorija yra gan įdomi.

Po atsiradimo, šis gėrimas po pasaulį pasklido labai greitai.

Šiandien kavos pupelės yra vienas iš svarbiausių pasaulyje žemės ūkio produktų, o milijonai kavos augalų auginami apie 70 šalių visame pasaulyje!

Šiame straipsnyje sužinosite, kas tas kavamedis ir kokį kelią praeina jo užauginamų kavos vaisių „pupelės“, kol atkeliauja iki mūsų stalo ir virsta kvapniu gėrimu.

Turinys

Kaip kava atkeliauja iki mūsų stalo?

Kava užauginama iš augalo, kuris dar žinomas kaip kavamedis (lot. Coffea).

Kavos medis – tai sumedėjęs visžalis augalas, kuris augdamas gamtoje gali užaugti iki 10 metrų aukščio.

Didžioji dalis pasaulio kavamedžių auga „kavos dirže“, t. y. juostos formos zonoje aplink pusiaują tarp Ožiaragio ir Vėžio atogrąžų.

Šis regionas apima Centrinės ir Pietų Amerikos, Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos dalis.

kavos dirzas

Kavos pupelės vystosi uogoje, kuri išauga iš šių augalų.

Tiesą sakant, terminas „pupelės“ yra klaidinantis, nes iš tikrųjų tai yra kauliukai.

Paprastai vienoje kavos uogoje yra 2 tokie kauliukai.

Kavos gamintojai renka šias uogas, kai jos būna tinkamo sunokimo lygio, kad jos pasižymėtų kuo geresniu skoniu.

Kiekviena kavos rūšis turi savo specifinį derliaus nuėmimo procesą, priklausomai nuo to, kiek laiko užtrunka, kol ji pasiekia aukščiausią skonio kokybę.

Nuėmus kavos uogų derlių, pupelės (arba kaip minėjome – kauliukai) išgaunamos iš jų ir galiausiai paskrudinamos.

Taip atsiranda rudos spalvos kavos pupelės, turinčios naudingųjų savybių sveikatai.

Kaip atrodo kavamedis?

Kavamedžio šakos padengtos tamsiai žaliais lapais, kurie auga poromis.

Juose vyksta fotosintezė, t. y. saulės šviesos pavertimas chemine energija, kuri leidžia augalui užauginti skanias skanios uogas, kuriose yra pupelės (kauliukai).

Paprastai kavos medžiai gyvena nuo 50 iki 60 metų, nors kai kurie gali gyventi ir daugiau nei 100 metų!

Įdomūs faktai apie kavos medį

  • Kavamedžio augimą ir kavos pupelių skonį veikia daugelis veiksnių, įskaitant klimatą, aukštį, dirvožemio tipą.
  • Vidutinis laikas nuo kavamedžio žydėjimo iki derliaus nuėmimo yra maždaug 9 mėnesiai.
  • Kavos uogos neprinoksta visos vienu metu, todėl gali prireikti kelių to paties augalo derlių, kol visos vyšnios bus nuskintos tik pilnai sunokę.
  • Vidutinis kavamedis per metus užaugina virš 4 kg kavos uogų, kurias apdorojus gaunama apie 900 g žalių kavos pupelių.
  • Bitės taip pat mėgsta kavą! Bitės minta kavos medžių žiedų nektaru ir praryja tą patį kofeiną, kurį vartojame mes.

Kavamedžių rūšys

Kavos medžio rūšis bei veislė turi įtakos kavos pupelių skoniui, kofeino kiekiui jose.

Yra 2 pagrindinės kavos medžių rūšys:

1. Arabika (lot. Coffea Arabica). Didžioji dalis visame pasaulyje auginamos ir vartojamos kavos yra iš arabica šeimos, nes iš jos gaunama geresnio skonio kava. Ši rūšis sudaro apie 70 % pasaulio kavos produkcijos. Pirmasis arabica kavos pupelių augalas buvo aptiktas Etiopijoje. Iš ten dabar gaunama pusė pasaulio kavos. Šiems kavamedžiams reikalinga šilta ir pastovi oro temperatūra, t. y. ~ 24 °C. Šie augalai labiau linkę į įvairias ligas nei kitos rūšys, o auga maždaug 610–1830 metrų aukštyje (virš jūros lygio). Pupelės yra plokštesnės ir pailgesnės nei robusta kavamedžio, o jose mažiau kofeino. Arabikos pupelės yra žinomos dėl aukštos kokybės skonių ir aromatų, o kava pasižymi įvairesniu skoniu ir saldumu. OKava.lt rasite tik 100% arabica rūšies šviežiai skrudintą kavą.

2. Robusta (lot. Coffea Canephora). Tai mažesnės ir šiek tiek apvalesnės kavos pupelės (lyginant su arabika), kuriose yra mažiau cukraus junginių. Dėl to robusta įgauna žemiškesnį, kartų skonį ir turi daugiau kofeino. Šie kavamedžiai auga mažesniame aukštyje nei arabica, yra atsparesni ligoms. Kadangi šią rūšį auginti lengviau, todėl pupelės yra pigesnės. Nors robusta kavos gamyba pamažu didėja, ji šiuo metu sudaro tik beveik apie 30% pasaulio rinkos.

10 žingsnių nuo kavos sėklos iki gėrimo puodelyje

kavos kelias

1. Sodinimas. Kavos pupelė iš tikrųjų yra sėkla. Išdžiovinta, skrudinta ir sumalta, ji naudojamas kavos ruošimui. Jei sėkla neapdorota, ją galima pasodinti ir išauginti kavamedį.

2. Kavos uogų derliaus nuėmimas. Priklausomai nuo veislės, prireiks maždaug 3–4 metų, kol naujai pasodinti kavamedžiai duos vaisių. Daugumoje šalių derlius renkamas rankomis.

3. Kavos uogų apdorojimas. Nuskynus kavos uogas, jos apdorojimas turi prasidėti kuo greičiau, kad jos nesugestų. Priklausomai nuo vietos ir vietinių išteklių, kava apdorojama vienu iš dviejų būdų: sausuoju arba drėgnuoju. 

4. Pupelių džiovinimas.

5. Geriausių pupelių atrinkimas.

6. Produkto eksportas.

7. Kavos ragavimas. Kava ne kartą tikrinama dėl kokybės ir skonio. Kasdien ragaujami įvairių partijų ir skirtingų pupelių pavyzdžiai.

8. Kavos skrudinimas. Skrudinant žalia kava paverčiama aromatingomis tamsiomis pupelėmis. Viso proceso metu pupelės juda, kad nesudegtų. Būtent dėl skrudinimo žingsnio mes galime pajusti puikų kavos skonį ir aromatą. Po skrudinimo pupelės iš karto atšaldomos oru arba vandeniu. Šviežiai paskrudintos pupelės turi kuo greičiau pasiekti vartotoją. Tai yra pagrindinis OKava.lt tikslas.

9. Pupelių malimas. Tinkamo malimo tikslas – puodelyje kavos išgauti kuo geresnį skonį.

10. Kavos pasigaminimas.

Apibendrinimas

Kavamedis, tai augalas, auginantis kavos uogas, kurių viduje yra pupelės, kurias paskrudinę ir sumalę, mes pasigaminame kvapnią ir skanią kavą.

Panaudoti galite net kavos tirščius, kurie pasitarnauja augalams patręšti.

Pagrindinės kavos medžių rūšys yra arabika ir robusta, o pagal šias rūšis užauginamos skirtingų parametrų pupelės, pasižyminčios skirtingomis skonių gamomis.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo sužinoti daugiau apie tai, kaip mėgstama kava nuo kavamedžio atsirado jūsų puodelyje, tad dabar galite sušukti: „O, kava!”.

Okava  – tavo unikaliam skoniui